Žiemos sodo valymas
Žiemos sodo valymas
Atrodo, kad žiemos atėjimas sodininkams reiškia pelnytas atostogas. Nors tame yra tiesos, tai neturėtų būti visiško tinginystės metas. Akimirka neatsargumo ar aplaidumo gali sugriauti mūsų ištisus metus dedamas pastangas sodininkystėje. Priešingai populiariam įsitikinimui, žiemos veiklų aplink mūsų namus tikrai netrūksta!
Kai veją, kuria taip kruopščiai rūpinomės visus metus, padengia sniegas, galime ramia sąžine nuvežti savo vejapjoves į servisą arba patys jas išvalyti ir paruošti kitam sezonui. Žolė po sniegu saugi tol, kol ja niekas nevaikšto ir nevažiuoja. Suspausti, apledėję takeliai gali sukelti vejos pūtimą ir prisidėti prie sniego pelėsio atsiradimo. Šią ligą skatina storas užšalusio sniego sluoksnis, kuris ilgai išlieka ant vejos net ankstyvą pavasarį ir kylant temperatūrai. Kai tik sniegas ištirpsta, turėtume nedelsdami pradėti grėbti pažeistus žolės stiebelius ir, jei įmanoma, aeruoti bei skarifikuoti, o tam padeda specialūs įrankiai (kultivatoriai, aeratoriai).
Medžius ir krūmus nusvėręs sniegas taip pat gali prisidėti prie žalos. Geras sprendimas yra juos surišti virvele, kad silpniausios šakos nenulūžtų. Tie, kuriuos užklupo gausus snygis, gali išsigelbėti ranka numesdami baltą drobulę ant žemės.
Įdomu tai, kad sniegas nebūtinai yra nepatogumas – jis taip pat gali būti naudingas dėl savo izoliacinių savybių, padedančių apsaugoti ir išsaugoti kitus mūsų sodo augalus. Šviežiu sniegu galima uždengti, pavyzdžiui, hortenzijas ir žemėje žiemojančius augalus. Juo taip pat galima pabarstyti vaismedžių kamienus, kad jų šaknys neužšaltų. Šiltnamių ir tunelių savininkai gali paskleisti sniegą viduje, kur jis lėtai tirps ir taip sudrėkins dirvožemį.
Jei žiema vėluoja arba jos metu temperatūra nukrenta žemiau nulio, vis tiek galite pabandyti apsaugoti jautriausius augalus nuo šalčio ir vėjo. Viena populiariausių šiam tikslui skirtų medžiagų yra balta agrotekstilė (juoda gali per daug įkaisti), kuri praleidžia saulės šviesą ir orą, tačiau blokuoja tiesioginį žemos temperatūros poveikį. Svarbūs jos privalumai – mažas svoris, maža kaina ir lankstumas, todėl augalus lengva apsaugoti. Jaunus medžius ir krūmus reikia uždengti šiaudais, o vaismedžių kamienus nubalinti, kad žievė nesutrūkinėtų veikiant karštiems saulės spinduliams. Jei atsiranda kokių nors dėmių, nedelsdami įsikiškite ir patepkite jas sodininkystės tepalu.
Sausis – tinkamas metas sutvarkyti peraugusias vaismedžių šakas ir šakas, tačiau svarbu tai padaryti prieš šalnas (nes malonus darbas gali virsti košmaru su atšylančiais pirštais) ir greitą atšilimą (nes sužadinti augalai pradeda išskirti sultis). Naudojant specializuotus šakų genėjimo įrankius, tokius kaip akumuliatoriniai genėtuvai, verta pasinaudoti medžių žiemos ramybės periodu ir genėti juos taip, kad jie ne liptų į viršų, o augtų horizontaliai, o tai po kelių mėnesių palengvins derliaus nuėmimą. Po genėjimo visas šviežias žaizdas patepkite apsauginiu tepalu, o pašalintas šakas išmeskite į komposto krūvą. Sausio ir vasario sandūra (ypač šiltą žiemą) taip pat yra rekomenduojamas laikas genėti vynuoges.
